Vartotojų Teisių Gynimo Centras

JEIGU PASTEBĖJOTE, KAD YRA APGAUDINĖJAMI VARTOTOJAI, PRANEŠKITE MUMS!

Susimoki baudelę ir vėl gamini tą patį

Importuotojai, pardavę vartotojams 18 tonų vynuogių, užterštų pesticidais, gauna 2,5 tūkst. litų baudą, o majonezo gamintojai, produkto ženklinimu klaidinę pirkėjus, sumoka 300 litų baudą. Patys vartotojai nė nesiskundžia – mūsų valstybėje niekas nepuola ginti viešojo intereso.

Maisto produktų gamintojams, importuotojams ir pardavėjams keliami neva griežti kokybės reikalavimai, tačiau vartotojas valgydamas vaisius ar daržoves, mėsos ar pieno produktus negali būti tikras, kad jie nėra užteršti pesticidais arba kad apskritai žino, ką valgo.

Pastebėję, jog gyventojai linkę ieškoti sveiko maisto, gamintojai greitai prisitaikė – parduotuvių lentynos jau lūžta nuo dešrelių, majonezo, grietinės ar dešrų tokiais užrašais: „Be konservantų", „Be jokių E". Tačiau ar šie užrašai garantuoja, kad maistas tikrai neužterštas jokiomis cheminėmis medžiagomis, neigiamai veikiančiomis žmogaus sveikatą? Ar tai tik rinkodaros triukas, už kurį Lietuvoje praktiškai nebaudžiama?

Specialistai prisipažįsta žinantys, kad tokiais skambiais šūkiais vartotojai neretai klaidinami. Mat taip besireklamuojantys gamintojai, norėdami pailginti maisto produktų vartojimo trukmę, ir toliau į juos deda tam tikrų cheminių medžiagų ar dažiklių, kurių daugelis yra konservantai. Tiesa, ne visi dažikliai priskiriami konservantams, tačiau tokiais jie gali virsti galutiniu produkto gaminimo etapu.

Jau tapusi populiari 2003 metų Lietuvos higienos norma HN 53:2003 patvirtina leidžiamų vartoti maisto priedų sąrašą. Jame ir iššifruoti visiems girdėti E – nuo E100 iki E1520: aromato ir skonio stiprikliai, antioksidatoriai, stabilizatoriai, tirštikliai, emulsikliai, saldikliai, lipnumą ir rūgštingumą reguliuojančios medžiagos, dažikliai ir t. t. Tarp jų yra ir E ženklu žymimų natūralių medžiagų.

Nustatyta, kad konservantai gali turėti antigeninių savybių, o tai kai kuriais atvejais skatina alerginę reakciją, ypač vaikams. Be to, konservantai veikia žarnyno mikroflorą, virškinamojo trakto veiklą – keičia maisto medžiagų pasisavinimą.

Dalis vartotojų ignoruoja tokią informaciją ir nekreipia dėmesio į tai, kas sudaro produktą. Juos dažniau domina kaina. Kitiems rūpi sužinoti, kokia yra tikroji produkto sudėtis, ir nori turėti teisę ją pasirinkti, tačiau tokius pirkėjus gamintojai ir pardavėjai tyčia apgaudinėja, nes taip elgtis jiems leidžia valstybės tvarka.

Už partiją produkcijos – 300 litų bauda

Vien praėjusių metų pabaigoje vienas po kito nuskambėjo keli atvejai, kai buvo nustatyta, kad vartotojai apgaudinėjami. Žmonės nupirko per 19 tonų pesticidais užterštų vynuogių ir 700 kilogramų tokių pat baklažanų. Ir greičiausiai juos suvalgė.

Už tokius pažeidimus importuotojams skiriamos nuo 500 iki 5 tūkst. litų baudos. Paprastai baudos vidurkis siekia 2,5 tūkst. litų už „kartą“.

Už tai, kad produktas neatitiko specifikacijoje nurodytų riebumo ir konservantų rodiklių bei melagingą informaciją ant jo pakuotės, nubausta bendrovė „Veiverių skonis“. Ji įpareigota surinkti iš rinkos ir saugiai utilizuoti partiją „Veiverių majonezo be konservantų“. Nustatyta, kad vartotojams nurodyta netiksli majonezo sudėtis, rasta konservantų, riebumas ir kita. Valstybinės veterinarijos ir maisto tarnybos (VVMT) duomenimis, iš pagamintos 933 kilogramų minėtos partijos majonezo gamintojams liko susirinkti iš prekybos centrų vos 114 kilogramų, kitus žmonės jau spėjo suvalgyti. Tuo metu bauda, skirta už parduotą beveik toną šio majonezo, yra tiesiog juokinga – 300 litų.

Vartotojų apgaudinėjimas – išplitęs reiškinys. VVMT praneša, kad per patikrinimus 2009-aisiais aptikta daugiau kaip 3 tūkst. ženklinimo pažeidimų, tarnyba gavo ir išnagrinėjo 2080 vartotojų skundų, iš jų 40 proc. pasitvirtino.

Vien praėjusių metų pabaigoje vienas po kito nuskambėjo keli atvejai, kai buvo nustatyta, kad vartotojai apgaudinėjami. Žmonės nupirko per 19 tonų pesticidais užterštų vynuogių.

Dėl netinkamo maisto produktų ženklinimo sulaukta 140 pranešimų, iš jų 56 proc. atvejų pasitvirtino. Vartotojų skundai dėl produktų ženklinimo pastaruosius trejus metus sudaro tokią pačią dalį visų pagrįstų skundų – 10 procentų.

VVMT Informacinių sistemų ir informacijos skyriaus vyr. specialistė Elena Nalivaikienė LŽ pažymėjo, kad baudos gamintojams, klaidinantiems vartotojus, skiriamos pagal padarytos žalos dydį. Jos priklauso nuo to, ar įmonė nusižengė pirmą kartą, ar piktybiškai pažeidinėja teisės aktų reikalavimus. Baudos gali būti nuo 100 iki kelių tūkstančių litų. Jas skiriant atsižvelgiama į žalos dydį.

Pirkėjai nelinkę skųsti

Vartotojų teisių gynėjai pabrėžia, kad paprastai nustačius pažeidimus kaltininkai nubaudžiami, tačiau žmonių patirtos žalos niekas neatlygina. Pasak teisininkų, vartotojai beveik dėl to nesiskundžia, nes nėra patirties, kaip spręsti tokias bylas.

Vartotojų teisių gynimo centro pirmininkas Paulius Mereckas LŽ teigė, jog pirkėjai, įsigiję produktų, ant kurių pakuotės užrašyta klaidinanti informacija apie jų sudėtį, praktiškai turi vienintelę galimybę gintis – paduoti gamintojus į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Tačiau jis priminė, kad Lietuvoje tokių bylų patirtis labai menka. „Jau kelerius metus asociacijos dėl viešo intereso gali teikti ieškinius į teismą, bet tokios teismų praktikos beveik nėra, todėl neaišku, kaip ir ką daryti. Žinau vos kelis atvejus, kai asociacijos bandė bylinėtis. Regis, kažką laimėjo, kažką pralaimėjo...“ – kalbėjo jis.

Pasak P.Merecko, maisto ir veterinarijos tarnybos pažeidėjams skiria atitinkamas baudas, tačiau jų gaminių nusipirkusiems vartotojams kompensacijos nenumatytos, išskyrus atvejus, jei dėl viešo intereso pažeidimo būtų iškelta byla. Be to, jis pabrėžė, kad vartotojų asociacijos neturi laboratorijų, kuriose būtų galima nustatyti, ar produktas atitinka ant pakuotės pateiktą informaciją. Tad gaminių kokybę paprastai tiria maisto ir veterinarijos tarnyba. Ji pagal vidinę tvarką atlieka valstybinę kontrolę ir baudžia pažeidėjus.

„Vartotojai dėl tokių dalykų į mus nelabai ir kreipiasi. Skundų nėra, tačiau nukentėjusiuosius būtų galima kviesti juos inicijuoti. Bet centras šiuo metu įgyvendina kitus projektus ir visko nespėja apimti", – gynėsi vartotojų teisių gynėjas.

Be konservantų – nereiškia, kad ekologiški

Specialistų teigimu, maisto produktai be konservantų dar nereiškia, kad jie – ekologiški. Pirkėjui, norinčiam nusipirkti tikrai ekologišką produktą, ekspertai rekomenduoja pasitikrinti, ar tikrai ant pakuotės yra sertifikatą patvirtinantis ženklas. Tačiau net ir tokiuose produktuose pasitaiko ko nors rasti.

VVMT pernai dėl ekologiškų maisto produktų gavo 6 vartotojų skundus. Iš jų du skundėsi, kad ekologiškose kruopose aptiko kirminų ir vabzdžių. Informacija buvo skubiai patikrinta, bet aruodinių kenkėjų nerasta. „Kitas vartotojas skundėsi nekokybiškais ekologiškais traškučiais. Patikrinus informaciją buvo nustatyta, kad traškučiai yra jiems būdingos išvaizdos, skonio, taigi teisės aktų pažeidimų nenustatyta. Dar trys vartotojai pranešė, kad turgeliuose prekiaujama ekologiškais produktais, kurie nėra sertifikuoti VšĮ „Ekoagros“, – dėstė E.Nalivaikienė. Pašnekovė pridūrė, jog patikrinus informaciją buvo nustatyta, kad prekiautojai ekologiškais produktais nebuvo aiškiai atskirti nuo kitų prekiautojų, o prekiautojai ekologiškais produktais pateikė visus būtinus sertifikatus.

Baltijos aplinkos forumo aplinkos ekspertė Goda Kuliešytė LŽ aiškino, kad maisto produktas, paženklintas „Ekoagros“ arba Europos Sąjungos ženklu, yra sertifikuotas ir atitinka ekologiško produkto kriterijus. Pasak jos, tokį ženklą gali gauti atskiras ir produktas, ir ūkis, bet yra keliami didžiuliai reikalavimai. Be to, sertifikatus gavusius ekologiškus produktus nuolat tikrina „Ekoagros" ekspertai. „Pavyzdžiui, ekologiškas ūkis, auginantis arbatžoles, negali jų auginti arčiau nei per 250 metrų nuo autostrados ar gatvės. Šiuose augaluose taip pat negali būti randama švino ir panašių teršalų. Kaip ir ekologiška duona, kuri turi būti auginama be pesticidų, be jokių cheminių trąšų“, – aiškino ji.

G.Kuliešytė pasakojo, kad kartais dėl nežinojimo pakenkiama produkto kokybei. Antai vieno ekologiško ūkio, auginančio arbatą, savininkė nustebo sužinojusi, kad jos augaluose rasta švino, mat moteris augino arbatžoles pagal visus reikalavimus, tinkamu atstumu nuo kelio. Ištyrus paaiškėjo, jog ūkio šeimininkė arbatos žoles džiovino ant senų laikraščių, kuriuos spausdinant dar buvo naudojamas švinas.

Eglė Kapočiūtė | „Lietuvos žinios“
2010 sausio 20d.

Grįžti atgal