|
|
Lietuviai turėtų atidžiau sekti nesąžiningą pardavėjų veiklą
Kiekvienas iš mūsų yra susidūręs su tokiais pasiūlymais: kilogramas pomidorų už litą ar skrydžio
bilietas už penkis litus. Tačiau, kai nusprendžiate įsigyti taip reklamuojamų prekių, paaiškėja, kad
jų nebėra, nes tebuvo vos keletas. Ketvirtadalis lietuvių teigia, kad yra susidūrę su tokia
nesąžininga pardavėjų veikla.
Prekių sumažintomis ar specialiomis kainomis reklama, nenurodant, kad pačių prekių yra vos keletas,
yra nesąžininga vartotojų atžvilgiu. Reklamos mastas turi atitikti esamų produktų kiekį, todėl, jei
parduotuvėje yra tik keli kilogramai pomidorų už specialią kainą, prekybos centras negali jų
reklamuoti žiniasklaidoje, - sako Paulius Mereckas, vartotojų nevyriausybinės organizacijos
Vartotojų teisių gynimo centras pirmininkas. Jis priduria, kad vitrinose iškabinti plakatai su
specialiomis kainomis, nors parduotuvėje nėra nei vienos prekės už skelbiamą sumą, yra kita
pardavėjų gana dažnai naudojama gudrybė, siekiant prisivilioti pirkėją.
Konkurencijos tarybos, atsakingos už klaidinančios reklamos kontrolę, duomenimis, dažniausiai
specialių kainų pasiūlymais klaidina prekybos centrai, organizuotų turistinių kelionių pardavėjai
bei mobiliojo ryšio paslaugų tiekėjai.
Tik ketvirtadalis lietuvių pastebi nesąžiningą komercinę veiklą
Remiantis Europos Sąjungos Vartotojų rinkų suvestinės duomenimis, pernai su klaidinančia,
apgaulinga reklama ar pasiūlymais susidūrė beveik ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų, o nesąžiningus
pasiūlymus gavo - 20 proc.
Pasak Pauliaus Merecko, nors šie skaičiai yra mažesni nei Europos Sąjungos vidurkis (atitinkamai 42
proc. ir 27 proc.), tačiau tai nereiškia, kad pardavėjai ir verslininkai Lietuvoje yra sąžiningesni
nei Europos Sąjungoje.
Priešingai, greičiausiai tokia situacija yra todėl, kad Lietuvos vartotojai nepastebi ar skiria per
mažai dėmesio nesąžiningai pardavėjų veiklai. Be to, jie gana vangiai gina savo vartotojų teises.
Praėjusiais metais Konkurencijos taryba ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba gavo vos kelias
dešimtis skundų dėl nesąžiningos reklamos, - teigia Paulius Mereckas, Europos Sąjungos inicijuotos
vartotojų švietimo kampanijos Žinok savo teises ir laimėk ekspertas.
Jis priduria, kad panaši situacija yra ir Latvijoje. Vos 27 proc. latvių teigia susidūrę su
klaidinančia ar apgaulinga reklama/pasiūlymais ir vos 17 proc. - su nesąžininga reklama/pasiūlymais.
Tuo tarpu, tikėtina, kad estai yra geriau susipažinę su nesąžininga komercine veikla - 2008 m. su
klaidinančia ar apgaulinga veikla susidūrė net 37 proc., o su nesąžininga 26 proc.
Vartotojai gali patys pamokyti pardavėjus
P. Mereckas pripažįsta, kad vartotojas vargiai galėtų priversti pardavėją parduoti prekes už
reklamuojamą kainą. Tačiau yra keli dalykai, kuriuos jis gali padaryti:
* Pirmiausia vartotojas, susidūręs su klaidinančia reklama, gali pateikti skundą Konkurencijos
tarybai. Ji ištirs, ar reklama yra nesąžininga, apgaulinga;
* Antra, jis gali informuoti nevyriausybines vartotojų organizacijas bei gauti jų išvadas, nuomonę
apie įvykį;
* Jei pateiktas skundas yra pagrįstas, Konkurencijos taryba kreipsis į teismą, reikalaudama
nutraukti nesąžiningą reklamą.
Be to, Konkurencijos taryba pardavėjams ar paslaugų tiekėjams skiria ir baudas už klaidinančią
komercinę veiklą. Šiemet nesąžiningi verslininkai jau yra sumokėję daugiau nei 330 tūkst. litų
baudų.
Nesąžiningos reklamos pavyzdžiai:
* Reklama - jaukas. Kvietimas pirkti už specialią kainą, kai vėliau pardavėjas atsisako parodyti
reklamuojamą produktą, pateikia brokuotą prekę ir taip siekią įsiūlyti kitą produktą;
* Riboti pasiūlymai: Specialus pasiūlymas tik šiandien! Apgaulingas tvirtinimas, kad produktą bus
galima įsigyti trumpą laiką arba jį bus galima įsigyti ypatingomis sąlygomis tik per labai ribotą
laiką, siekiant paskatinti pirkėją priimti skubotą sprendimą, nesuteikiant jam laiko viską
apgalvoti;
* Reklamuoti produktus už specialią kainą, jei jų yra vos keletas;
* Kartu su reklamine informacija siųsti sąskaitą, taip sudarant įspūdį, kad vartotojas jau
užsisakė produktą, nors jis to nepadarė.
Visą nesąžiningos komercinės veiklos juodąjį sąrašą galite rasti adresu:
<a href="www.isitfair.eu">www.isitfair.eu</a>
Daugiau informacijos apie nesąžiningą komercinę pardavėjų ar paslaugų tiekėjų veiklą galite rasti ir
kampanijos svetainėje:
<a href="www.ecc.lt">www.ecc.lt</a>
Šaltinis: <a
href="http://www.drg.lt/index.php/straipsniai/lietuvoje/1344-lietuviai-turt-atidiau-sekti-nesin
ing-pardavj-veikl.html">www.drg.lt</a>
Grįžti atgal |
|
