Vartotojų Teisių Gynimo Centras

JEIGU PASTEBĖJOTE, KAD YRA APGAUDINĖJAMI VARTOTOJAI, PRANEŠKITE MUMS!

Euro įvedimas ir vartotojų teisių apsauga

2006 m. gruodžio 13 d. Europos vartotojų centras „Penkių kontinentų komunikacijos centre“ surengė konferenciją „Euro įvedimas ir vartotojų teisių apsauga.“ Nors atidėtas euro įvedimas žmonių lūkesčius ir abejones apramino, šia tema diskutuoti verta, pradėdama konferenciją sakė Europos vartotojų centro direktorė Nijolė Steponkutė. Tokie centrai visose Europos Sąjungos šalyse ir Norvegijoje bei Islandijoje nemokamai gina vartotojus, įsigijusius netinkamos kokybės prekių ar paslaugų.

Lietuvos banko Tarptautinių ryšių departamento direktoriaus Stasio Kropo žodžiais, pagrindinis euro pinigų politikos tikslas – kainų stabilumo palaikymas. Pagal Mastrichto sutartį, apibrėžiančią pagrindinius euro parametrus, Europos Sąjungoje nesiekiama nulinės infliacijos, tačiau kainų indeksas neturi padidėti daugiau nei du procentus per metus. Skaičiuojama pasirenkant apie 800 svarbiausių prekių, sudarančių vartotojo „krepšelį“. Kadangi kai kurios prekės Lietuvoje du kartus pigesnės negu kitose ES šalyse, kainos neišvengiamai augs. Bankininko nuomone, tinkamiausias metas Lietuvai prisijungti prie euro zonos būtų 2010-ųjų sausio 1 diena, nors techniškai ir teisiškai galėtume tai padaryti nuo kitų metų pradžios. Tačiau dabar teks sulaukti politinio sprendimo ir vykdyti infliacijos kriterijų.

Jau įsivedusių eurą Europos šalių patirtį ginant vartotojus apžvelgė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Ekonominių interesų gynimo skyriaus vedėja Lina Valančienė. Daugelyje ES šalių buvo sukurti specialūs interneto puslapiai vartotojams informuoti, veikė pinigų perskaičiavimo skaičiuoklės. Vokiečiai vykdė Raudonosios kortelės akciją: vartotojai, pastebėję padidintas kainas, turėjo galimybę vieną kortelės dalį įteikti taip pasielgusiam verslininkui, o kitą perduoti vartotojų gynimo organizacijai. Šioje šalyje veikė „kainų stebėjimo laboratorijos“. Airijoje tik pasirašę specialų susitarimą – Nacionalinį kodą įvedant eurą, verslininkai galėjo disponuoti specialiu logotipu, skatinančiu žmones eiti apsipirkti pas juos. Akcija prasidėjo prieš tris mėnesius iki euro įvedimo ir vyko tris mėnesius po įvedimo. Prancūzijoje, Vokietijoje veikė nemokamos telefono linijos informacijai dėl euro teikti. Labai aktyvios buvo Italijos vartotojų gynimo asociacijos, žmonės skambindami teikė informaciją, kur apsipirkti pigiau. Nesąžiningos prekybos įstaiga Prancūzijoje, speciali Taryba Airijoje, veikusi kartu su tos šalies Europos vartotojų centru, ir kitos struktūros visose šalyse stebėjo euro įvedimo procesą, jį viešino. Buvo sudarinėjami „baltieji“ ir „juodieji“ sąrašai, vartotojams skirti klausimynai. Austrija vienintelė iš ES šalių priėmė įstatymą dėl kainų dviem valiutomis skelbimo, šioje šalyje kainos mažiausiai ir pakito. Pastebėta, kad didžiausias kainų pakilimas visose šalyse, kurios perėjo prie euro, įvyko praėjus 3-4 mėnesiams po naujos valiutos įvedimo.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Jonas Čičinskas pagrindė, kodėl Lietuvai derėtų prisijungti prie euro zonos. Kadangi Lietuvoje jau dvylika metų veikia valiutų valdybos sistema, lito ir euro kursas nekinta, ir bendros ES valiutos įvedimas gali būti prilygintas paskutinei šuolio fazei – ant žemės vis tiek nusileisi...

Vartotojų organizacijų aljanso atstovas Paulius Mereckas aptarė visuomeninių organizacijų veiklą euro įvedimo procese. Jo nuomone, jei patiems vartotojų teisių gynėjams kyla daug neaiškumų ir klausimų apie euro įvedimą, tai ką bekalbėti apie eilinius vartotojus. Šviečiant juos mažoka buvo girdėti argumentų.

M. Romerio universiteto Teisės fakulteto dėstytojas Antanas Rudzinskas spėja, kad euro įvedimo Lietuvoje laukia ir pinigų klastotojai. Tam reikia taip pat ruoštis, nes vartotojai gali būti apgaudinėjami, ypač dviejų valiutų apyvartos laikotarpiu. Štai tik Kaune išaiškintoje pogrindinėje spaustuvėje per du metus buvo pagaminta 13 milijonų suklastotų eurų, manoma, kad nusikaltėliai susikrovė apie 5 milijonus litų. Dabar dažniausiai padirbti pinigai išvežami į užsienį, įsivedus eurą, falsifikatai gali būti nukreipti į Lietuvą.
Grįžti atgal