JEIGU PASTEBĖJOTE, KAD YRA APGAUDINĖJAMI VARTOTOJAI, PRANEŠKITE MUMS!
  • PAGRINDINIS
  • APIE CENTRĄ
  • ĮSTATYMAI
  • INSTITUCIJOS
  • KONTAKTAI
  • ARCHYVAS
  • NUORODOS
  • ELEKTRONINĖ PREKYBA
  • KELEIVIŲ TEISĖS
  • UKMERGĖS VARTOTOJAI


  • NEĮGALIESIEMS
  • Iškeldinimas iš būsto – kai skola viršija 15 tūkst. Lt


    Ministrų kabinetas praėjusią savaitę sutarė, kad už komunalinius patarnavimus, vartojimo kreditus ar lizingo bendrovėms negrąžintas paskolas įsiskolinę gyventojai iš savo būsto galėtų būti iškeldinti tik tuo atveju, jei skolos riba siekia 15 tūkst. Lt. Šiuo metu ši riba yra perpus mažesnė – 7 tūkst. Lt. Vartotojų teisių gynimo centro pirmininkas Paulius Mereckas DELFI sakė šią teisės akto pataisą vertinąs ypač palankiai, nes sunkmečiu gyventojų pajamos mąžta, o išlaidos didėja, tad potencialiais skolininkais gali tapti ir palyginus neblogai iki šiol gyvenę žmonės.

    Tuo metu šilumą sostinės gyventojams tiekiančios bendrovės „Vilniaus energija“ komercijos direktorius Rimantas Germanas pataisos nauda suabejojo: „Tai yra problemos sprendimo atidėjimas vėlesniam laikui. Tai ar čia gerai?“, – klausė R. Germanas.


    Naujovė galiotų tik naujiems skolininkams

    Civilinio proceso kodekso (CPK) pataisą, kuria skolos riba didinama nuo 7 iki 15 tūkst. Lt, paruošė Seimo narys, „darbietis“ Kęstutis Daukšys, o praėjusį trečiadienį Vyriausybė, teikdama išvadą Seimui, išsakė ir savo nuomonę. Ministrų kabinetas pritarė, kad iškeldinti iš vienintelio būsto skolininką galima tik tada, kai jo skola už komunalinius patarnavimus ar kreditiniai įsiskolinimai siekia 15 tūkst. Lt.

    Tačiau, Vyriausybės nuomone, skolos riba turėtų būti kilstelima tik tiems žmonėms, kurie įsiskolins po šio įstatymo priėmimo. Tai reiškia, kad dabartiniams skolininkams skolų našta nė kiek nemažės.

    „Vyriausybės nuomone, tokia riba galėtų būti padidinta tiktai tų skolinių įsipareigojimų atžvilgiu, kurie buvo prisiimti po įstatymo įsigaliojimo. Jeigu anksčiau buvo sudarytos sutartys, pagal kurias išieškoma, skolininkas nevykdo įsipareigojimų, tai tokiu atveju turėtų būti taikoma ana nuostata“, - DELFI sakė teisingumo viceministras Tomas Vaitkevičius.

    Pasak jo, taip siekiama užtikrinti ir kreditoriaus teises, mat sudarant sutartį jis turi žinoti, kad jo interesai bus apsaugoti.

    K. Daukšys siūlė dar vieną nuostatą, bet ji Vyriausybė palaiminimo nesulaukė. Parlamentaras norėjo įtvirtinti galimybę, kad tuo atveju, kai gyventojas turi vieną vienintelį būstą, teismas skolininko prašymu galėtų atidėti skolos išieškojimo terminą dvejiems metams, net jei skola jau pasiekė numatytą ribą.

    Viceministras T. Vaitkevičius sako, kad antrajam K. Daukšio siūlymui buvo nepritarta todėl, kad ir šiuo metu Civilinio proceso kodeksas (CPK) numato galimybę skolininkui kreiptis į teismą ir prašyti atidėti skolos mokėjimą ar leisti ją sumokėti ilguoju laikotarpiu.

    „Vyriausybė nutarimo projektu teikdama išvadą antrajam nepritarė dėl kelių argumentų. Pirmiausia ir dabar Civilinio proceso kodeksas (CPK) numato galimybę prašyti teismo išdėstyti arba atidėti vykdymą. Antra, be abejonės, privalu paisyti ir to, kad jeigu butas yra įkeistas hipoteka, tai tokiu atveju tokie apribojimai, kai abi šalys prisiėmė įsipareigojimus, būtų nepagrįsti“, - pasakojo viceministras.


    Vartotojai patenkinti

    Minimos teisės akto pataisos palaiminimas Vyriausybėje ypač pradžiugino vartotojų gynėjus. Pasak Vartotojų teisių gynimo centro pirmininko P. Merecko, kol Lietuvoje nėra Fizinio bankroto įstatymo, įsiskolinimų ribos didinimas yra tikrai pagirtinas.

    „Pas mus iki dabar nėra Fizinio asmens bankroto įstatymo, kuris turėtų būti kaip ir daugelyje išsivysčiusių šalių. Pas mus dar tokio įstatymo nėra, kad fizinis asmuo galėtų bankrutuoti, kai įsiskolina, pasiima per daug kreditų. Ir šitai būtų kaip ir kompensacija tokio įstatymo nebuvimui“, - DELFI sakė P. Mereckas.

    Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad pastaruoju metu kainos kilo, pajamos mažėjo, tad natūralu, jog dalis žmonių įsiskolina. Klausiamas, ar tai nėra palanki dirva piktybiškiems skolininkams, P. Mereckas sako taip nemanąs.

    „Gali pasitaikyti, kad vienas kitas tuo piktnaudžiauja, o visgi didesnei daugumai žmonių įsiskolinimai atsiranda dėl kitų priežasčių“, - svarstė Vartotojų teisių gynimo centro pirmininkas.


    R.Germanas: bus blogiau tik patiems žmonėms

    Savo ruožtu bendrovės „Vilniaus energija“ komercijos direktorius R. Germanas svarstoma pataisos nauda suabejojo. Pasak jo, nors „Vilniaus energija“ fizinių skolininkų turi nedaug ir šis skaičius neauga nuo 2005 m., tačiau ši nuostata pakenks patiems gyventojams, nes sudarys prielaidą, kad dar galima palaukti ir problemos sprendimą atidėti vėlesniam metui.

    „Gyventojų įsiskolinimai mums neauga, auga įmonių įsiskolinimai. Kodėl neauga gyventojų įsiskolinimai? Gyventojų įsiskolinimai neauga, nes yra socialinės paramos sistema, kur grubiai tariant, jeigu išlaidos už komunalinius patarnavimus viršija 25 proc. pajamų, žmogui priklauso kompensacija“, - pasakojo R. Germanas.

    Tokiu būdu, jeigu žmogus neturi pajamų, jam priklausančią kompensacijos dalį sumoka savivaldybė ir asmuo skolininku netampa. O jei žmogus vis tik įsiskolina už komunalinius patarnavimus, tai arba jis nesusitvarko dokumentų gauti paramai, arba yra užuomarša, arba iš menkų savo pajamų remia giminaičius.

    „Yra visokių pavyzdžių. Gyvena 100 kvadratų bute ir gauna pensiją. Tai aišku, kad jis niekad neišsimokės to buto. Arba realiai gyvena krūvos visokių kitokių giminaičių, o naštą visą veža vienas žmogus. Yra visokių pavyzdžių“, - pasakojo. „Vilniaus energijos“ komercijos direktorius.

    Tačiau, vertindamas K. Daukšio siūlomos pataisos prasmę, R. Germanas sako matąs tik populizmą, mat, jo nuomone, svarbiausia yra ne leisti didinti skolinius įsipareigojimus, o užkirsti kelią skolų atsiradimui.

    „Jei pakels tą ribą, tai pakels, aš tame problemos nematau, bet prasmė – man atrodo yra populistinė. Jeigu jūs apklaustumėt visas didžiąsias įmones, kurios užsiima skolininkais, tai jums pasakytų vieną pagrindinį dalyką: svarbiausia - skolos atsiradimo prevencija.

    Kai skola atsiranda, prasideda kitos istorijos – antstoliai, išieškojimai, nemalonūs dalykais... Visi kalba apie prevenciją, o dabar kalbama ne apie prevenciją, o leidimą skolai didėti. Tai reiškia, kad žmogaus padėtis pablogės. Tai ar čia žmogui nauda – aš nežinau“, - svarstė R. Germanas.


    Skolų išieškotojai: gyventojai galės kiek atsipūsti

    „Skolų išieškojimo biuro“ direktorius Almantas Čelkonas, DELFI klausiamas apie minimą teisės akto pataisą, sako, jog sunkmečiu gyventojai galės kiek labiau atsipūsti. Pašnekovo teigimu, Civilinio proceso kodekso pataisa ypač bus naudinga žmonėms, kurie gauna nestabilias pajamas arba čia neturi darbo, bet planuoja vykti į užsienį ir užsidirbti ten.

    „Gerai turėtų būti tiems, kurie gauna neprognozuojamas pajamas, kurie pusę metų, pavyzdžiui, dirba ir paskui gauna kokį 100 tūkst. Lt atlygį. Tai tiems gerai. (...)Iš tos pusės ta 15 tūkst. Lt riba yra teigiamas žingsnis žmonėms - galės diržus atleisti, šiek tiek lengviau atsidusti ir dirbti toliau“, - svarstė A. Čelkonas.

    Pasak skolų išieškojimo bendrovės vadovo, minima pataisa pagelbės ir tiems, kurie Lietuvoje neturi darbo, bet planuoja vykti į užsienį. „Vėl gi šnekama apie emigracijos bangą, kur už tą patį darbą mokami kiti pinigai. Tai vėlgi – siųs pinigus iš užsienio“, - kalbėjo A. Čelkonas.

    Pašnekovas sako, kad įsiskolinimų ribos padidinimas iš esmės padės žmonėms, norintiems išsikapstyti iš sunkios padėties, tuo tarpu, nesvarbu, ar žmogus skolingas 7 tūkst. Lt, ar 15 tūkst. Lt – vis tiek skola bus padengta nekilnojamuoju turtu ir kreditoriams tai neturės jokios didesnės reikšmės.

    Šaltinis: www.delfi.lt

    http://www.delfi.lt/news/economy/realestate/iskeldinimas-is-busto--kai-skola-virsija-15-tukst-lt.d?i d=23834286
    Grįžti atgal
    Verta pažiūrėti:

    Keleivių vadovas
    (.pdf)




    Elektroninė prekyba
    (plačiau)




    Keleivių teisės
    (plačiau)




    Būk budrus mokėdamas elektroninėmis mokėjimo priemonėmis
    (plačiau)




    Esminiai statinio reikalavimai
    (plačiau)




    Informacija Pirkėjams
    (plačiau)




    Tyrimas
    (skaityti plačiau)










     

    Apsilankykite:

    www.esaugumas.lt

    www.lb.lt/lt/euras/

    www.renovacija.lt

    www.ecc.lt

    www.dolceta.eu

    Ką reikia žinoti perkant?



    Apie Centrą | Įstatymai | Institucijos | Klausimai/Atsakymai | Straipsniai | Kontaktai