JEIGU PASTEBĖJOTE, KAD YRA APGAUDINĖJAMI VARTOTOJAI, PRANEŠKITE MUMS!
  • PAGRINDINIS
  • APIE CENTRĄ
  • ĮSTATYMAI
  • INSTITUCIJOS
  • KONTAKTAI
  • ARCHYVAS
  • NUORODOS
  • ELEKTRONINĖ PREKYBA
  • KELEIVIŲ TEISĖS
  • UKMERGĖS VARTOTOJAI


  • NEĮGALIESIEMS
  • Lietuviai turėtų atidžiau sekti nesąžiningą pardavėjų veiklą


    Kiekvienas iš mūsų yra susidūręs su tokiais pasiūlymais: kilogramas pomidorų už litą ar skrydžio bilietas už penkis litus. Tačiau, kai nusprendžiate įsigyti taip reklamuojamų prekių, paaiškėja, kad jų nebėra, nes tebuvo vos keletas. Ketvirtadalis lietuvių teigia, kad yra susidūrę su tokia nesąžininga pardavėjų veikla.

    „Prekių sumažintomis ar specialiomis kainomis reklama, nenurodant, kad pačių prekių yra vos keletas, yra nesąžininga vartotojų atžvilgiu. Reklamos mastas turi atitikti esamų produktų kiekį, todėl, jei parduotuvėje yra tik keli kilogramai pomidorų už specialią kainą, prekybos centras negali jų reklamuoti žiniasklaidoje“, - sako Paulius Mereckas, vartotojų nevyriausybinės organizacijos „Vartotojų teisių gynimo centras“ pirmininkas. Jis priduria, kad vitrinose iškabinti plakatai su specialiomis kainomis, nors parduotuvėje nėra nei vienos prekės už skelbiamą sumą, yra kita pardavėjų gana dažnai naudojama gudrybė, siekiant prisivilioti pirkėją.

    Konkurencijos tarybos, atsakingos už klaidinančios reklamos kontrolę, duomenimis, dažniausiai specialių kainų pasiūlymais klaidina prekybos centrai, organizuotų turistinių kelionių pardavėjai bei mobiliojo ryšio paslaugų tiekėjai.

    Tik ketvirtadalis lietuvių pastebi nesąžiningą komercinę veiklą
    Remiantis Europos Sąjungos „Vartotojų rinkų suvestinės“ duomenimis, pernai su klaidinančia, apgaulinga reklama ar pasiūlymais susidūrė beveik ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų, o nesąžiningus pasiūlymus gavo - 20 proc.
    Pasak Pauliaus Merecko, nors šie skaičiai yra mažesni nei Europos Sąjungos vidurkis (atitinkamai 42 proc. ir 27 proc.), tačiau tai nereiškia, kad pardavėjai ir verslininkai Lietuvoje yra sąžiningesni nei Europos Sąjungoje.

    „Priešingai, greičiausiai tokia situacija yra todėl, kad Lietuvos vartotojai nepastebi ar skiria per mažai dėmesio nesąžiningai pardavėjų veiklai. Be to, jie gana vangiai gina savo vartotojų teises. Praėjusiais metais Konkurencijos taryba ir Vartotojų teisių apsaugos tarnyba gavo vos kelias dešimtis skundų dėl nesąžiningos reklamos“, - teigia Paulius Mereckas, Europos Sąjungos inicijuotos vartotojų švietimo kampanijos „Žinok savo teises ir laimėk“ ekspertas.

    Jis priduria, kad panaši situacija yra ir Latvijoje. Vos 27 proc. latvių teigia susidūrę su klaidinančia ar apgaulinga reklama/pasiūlymais ir vos 17 proc. - su nesąžininga reklama/pasiūlymais. Tuo tarpu, tikėtina, kad estai yra geriau susipažinę su nesąžininga komercine veikla - 2008 m. su klaidinančia ar apgaulinga veikla susidūrė net 37 proc., o su nesąžininga – 26 proc.

    Vartotojai gali patys pamokyti pardavėjus
    P. Mereckas pripažįsta, kad vartotojas vargiai galėtų priversti pardavėją parduoti prekes už reklamuojamą kainą. Tačiau yra keli dalykai, kuriuos jis gali padaryti:

    * Pirmiausia vartotojas, susidūręs su klaidinančia reklama, gali pateikti skundą Konkurencijos tarybai. Ji ištirs, ar reklama yra nesąžininga, apgaulinga;
    * Antra, jis gali informuoti nevyriausybines vartotojų organizacijas bei gauti jų išvadas, nuomonę apie įvykį;
    * Jei pateiktas skundas yra pagrįstas, Konkurencijos taryba kreipsis į teismą, reikalaudama nutraukti nesąžiningą reklamą.


    Be to, Konkurencijos taryba pardavėjams ar paslaugų tiekėjams skiria ir baudas už klaidinančią komercinę veiklą. Šiemet nesąžiningi verslininkai jau yra sumokėję daugiau nei 330 tūkst. litų baudų.

    Nesąžiningos reklamos pavyzdžiai:

    * Reklama - jaukas. Kvietimas pirkti už specialią kainą, kai vėliau pardavėjas atsisako parodyti reklamuojamą produktą, pateikia brokuotą prekę ir taip siekią įsiūlyti kitą produktą;
    * Riboti pasiūlymai: Specialus pasiūlymas tik šiandien! Apgaulingas tvirtinimas, kad produktą bus galima įsigyti trumpą laiką arba jį bus galima įsigyti ypatingomis sąlygomis tik per labai ribotą laiką, siekiant paskatinti pirkėją priimti skubotą sprendimą, nesuteikiant jam laiko viską apgalvoti;
    * Reklamuoti produktus už specialią kainą, jei jų yra vos keletas;
    * Kartu su reklamine informacija siųsti sąskaitą, taip sudarant įspūdį, kad vartotojas jau užsisakė produktą, nors jis to nepadarė.

    Visą nesąžiningos komercinės veiklos „juodąjį sąrašą“ galite rasti adresu:
    <a href="www.isitfair.eu">www.isitfair.eu</a>

    Daugiau informacijos apie nesąžiningą komercinę pardavėjų ar paslaugų tiekėjų veiklą galite rasti ir kampanijos svetainėje:
    <a href="www.ecc.lt">www.ecc.lt</a>

    Šaltinis: <a href="http://www.drg.lt/index.php/straipsniai/lietuvoje/1344-lietuviai-turt-atidiau-sekti-nesin ing-pardavj-veikl.html">www.drg.lt</a>
    Grįžti atgal
    Verta pažiūrėti:

    Keleivių vadovas
    (.pdf)




    Elektroninė prekyba
    (plačiau)




    Keleivių teisės
    (plačiau)




    Būk budrus mokėdamas elektroninėmis mokėjimo priemonėmis
    (plačiau)




    Esminiai statinio reikalavimai
    (plačiau)




    Informacija Pirkėjams
    (plačiau)




    Tyrimas
    (skaityti plačiau)










     

    Apsilankykite:

    www.esaugumas.lt

    www.lb.lt/lt/euras/

    www.renovacija.lt

    www.ecc.lt

    www.dolceta.eu

    Ką reikia žinoti perkant?



    Apie Centrą | Įstatymai | Institucijos | Klausimai/Atsakymai | Straipsniai | Kontaktai